nurimti

nurimti
1 nurìmti intr. DŽ; Q648, Sut, N, M 1. nustoti judėti, triukšmauti; nutilti, apsiraminti: Nutilsta, nurimsta SD377. Nurìmk gi, teip galvą skauda! Ps. Šunes paskalino, paskalino, o kada nusibodo skalinti, nurimo K.Bor. Vienok nuog kamanų ir žąslų tuoj nurimsta [arklys] PK58. Čia, kur plūdo kraujuos apkasai, jau nutilę, nurimę visai E.Miež. Ir girioj įsisiūbavę medžiai ilgai nenurimsta KrvP(KzR). | Tai jau tavo nagai nerimsta! Nukalsiu, tai nurim̃s J.Jabl(Ln). Nurimo kaip išmaudyta višta LTR(Brt). Nenurimsta kaip vilkas negiedojęs LTsV129(Šd). Nebenurìmsta savam kaily Vb. Nenurìmsta kaip rūron įdygtas Kp. 2. liautis, baigtis: Paskui audra nurimo, žvaigždės nusagstė dangų P.Cvir. Tylu ir ramu buvo nurimusiame vandens plote A.Vien. Pūga šėlo visą dieną, nė minutėlei nenurimdama sp. Žmonių kalbos nurimo Pt. Salėje iš lėto nurimo kalbos P.Cvir.
nenurìmstamai adv.: Vaikas nenurimstamai verkia LTR(Tvr). ║ prk. nustoti gyvuoti, egzistuoti: Jis kitą dar šovinį davė, ir nurìmo Dbč. Nurìmo, žuvo ta kalba Rod. ║ nuskaidrėti, nusistoti: Čia galės susitelkti ir nurimti kritulių vanduo rš.
3. nustoti skaudėti, diegti: Nurìmo dantis, ir akys atšvito Rdn. Diegulys nurimo, bet ausyse ėmė spengti rš. 4. DŽ nustoti jaudintis, išgyventi: Jis negal niekur nurimti iš rūpesčio J. Trainienė da lig šiol nenurìmsta – kad man rėžė žodį! Slm. Apmaudu nenurimdamas, ėmė iš tiesų ant pačios barties Žem. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais Mair. Palauk, sako, kol vaikai nurims ir pripras, kad jiem jau motinos nebėra V.Krėv. Bagočiaus pati, nesulaukdama savo vyro, nenurimo namieje: bėga ir šen, ir ten BsPIII14. Nenurimstanti ieško dvasia to, kas dora, gražu ir kilnu Mair. Teikis mumus duot, idant būtumbim visi tikromisiomis avelėmis tavomis … kantriomis, nurìmstančiomis DP249. \ rimti; aprimti; įsirimti; nurimti; parimti; surimti; užrimti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • nurimti — nuri̇̀mti vksm. Vaikai̇̃, nuri̇̀mkit gi, léiskit tėvui pailsėti! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nurimimas — nurimìmas sm. (2); SD386, Sut, N → 1 nurimti: 1. Ak tu, nenurimìmas vaikų! Slm. 2. „Tėvynės sargas“ kurstys prie nenurimimo reikalauti sugrąženimo spaudinti lietuviškas knygas rš. 3. N, Sut → 1 nurimti 4: Nenurimimas, nerimastis SD18l. rimimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surimti — 1 surìmti intr. 1. visiems liautis judėjus, nurimti: Viščiokai palesė, surìmo ir sutūpė po višta Vdn. 2. nustoti jaudintis: Kai palankau kapines, ir surimstu pušų, beržų ošime rš. 3. sušilti: [V]anduo surìmo, reikia galvijai girdyt Trgn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • abejas — 1 ãbejas sm. (1) Š abejojimas: Bet abejas neduoda jam nurimti, ir jis neiškenčia nepasakęs sūnui pamokslėlio rš. Tai ta merga ir da ant ãbejo, ar eis Alk. Be ãbejo, aš atsikelsu, nepramiegosu Slnt. Be ãbejo, kad meluoja Grž. Pažadėjo, ale su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprimti — 1 aprìmti intr. DŽ1 1. K, Sut, J, Š truputį ramiau, santūriau laikytis, menkiau veikti, mažiau judėti: Visi zekiai kad aprìmo! Slm. Aprimo žvirbliai, šarkos, vištos J.Jabl. Vis norėjo išbėgti miestan, dabar aprìmo Krs. | Nu paskun, kai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsimieryti — ×apsimieryti pasidaryti saikingam, nutilti, nurimti: Ka apsimierytų vėjas, reiktų šieną vežt Jnš. mieryti; apsimieryti; atmieryti; išmieryti; numieryti; pamieryti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsinašyti — apsinãšyti 1. pasitenkinti, pasinaudoti, pelnyti, laimėti: Jau apsnãšysi tu jo darbu – padirbo lygiai ne sau Ut. Kad ir paims tą paną – neapsnãšys! Ds. Apsnãšysi tu čia su tuo trupinėliu pyrago! Ds. Duok jam medaus iki valiai, tegu apsnãšys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsištilinti — apsištìlinti Plv, Gs, Vv nutilti, nurimti, apštilti: Jau apsištìlino nepakajai J. štilinti; apsištilinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsominti — 2 apsõminti 1. tr. Nmn, Lp apmušti, apkulti, kad nurimtų, nešėltų: Jau vieną apsominau, jau daugiau nesibruks Lš. Tegul jis į mane palįs, tai aš jį tuojau apsõmysiu Šlvn. Tokį jautį tik lazda apsõmysi Vs. 2. refl. Lp, Alv, Mrs liautis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”